Kuo daugiau komunikacijos – tuo greičiau viskas keičiasi.
Ne tik tavo žinios, bet ir tavo emocijos. Nerimas. Mintys, ko nori, kas yra teisinga ir neteisinga.
Kuo daugiau komunikacijos – tuo labiau mėtomas tampi.
Visgi, kaip vandenyne – bangos perneša milžiniškus kiekius vandens ir tai, jei esi vandenynas, tau nesvarbu. Tačiau jei esi vienas laivas…
Komunikacija, mūsų bendravimas, yra skirtas pirmiausiai perduoti emocijoms. Visgi – pirmiau gimsta mūsise emocija ir tik vėliau mintis. (Kaip ir šunyse, katėse, žuvyse…)
Ir kai dėl interneto turime TIEK DAUG komunikacijos kanalų ir mums kalbančių jausmų, jie perneša ir kalnus emocijų.
Tapome bomborduojami emocijomis.
Emocijomis, kurios nėra mūsų.
Komunikacija padeda sužinoti, padeda greitinti pasaulio bendrą (ir, realiai, mūsų asmeninę) ekonomiką, išsilavinimą… Tačiau taip pat – apipila tiek emocijų, kad tampame pernelyg nuo jų pavargę.
Dėl to ir svarbu mokytis suprasti, paleisti, turėti (ne valdyti) emocijas.
Dėl to svarbu skirti sau laiko BE emocijų – sportuojant, būnant tyloje, atsijungiant nuo tinklų bent dienai savaitėje ar medituojant.
Ta „meditacija“ skamba baugiai, žinau. Bet kaip matai – yra begalės būdų, kaip gali pasiekti tą pačią ramybę, išgirsti save, ir be to. Tiesiog… Atsijungiant. Trumpam.
